Lietuvoje ilgą laiką buvo įprasta įsirengti požeminius vandens gręžinius be jokių oficialių leidimų. Šis procesas, nors ir patogus, dažnai buvo atliekamas neprofesionaliai, o tai galėjo sukelti grunto užteršimą ir kelti pavojų sveikatai. Dėl to buvo būtina įvesti naujas taisykles, kurios padėtų kontroliuoti šią praktiką ir užtikrinti aplinkosaugos standartų laikymąsi.
Nuo 2022 metų įsigaliojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, kuris leidžia iki 2025 m. balandžio 30 d. įteisinti esamus gręžinius be jokių nuobaudų. Šiame straipsnyje aptarsime, kokiais atvejais leidimas yra reikalingas, o kada jo galima išvengti.
Kada vandens gręžiniams nėra reikalingas leidimas?
Pagal Žemės gelmių įstatymą, tam tikromis sąlygomis galima naudoti požeminio vandens išteklius be leidimo. Šios sąlygos apima:
- Nekomercinę ūkinę veiklą arba namų ūkio reikmes, kai per parą išgaunama ne daugiau kaip 10 kubinių metrų gėlo požeminio vandens.
- Žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą, kai per parą išgaunama mažiau kaip 100 kubinių metrų gėlo požeminio vandens, skaičiuojant metinį vidurkį.
Šiais atvejais, gręžiniui skirtų leidimų nereikia, nepriklausomai nuo naudojamos įrangos.
Kokie formalumai būtini vandens gręžiniams be leidimo?
Nors leidimas tam tikrais atvejais ir nereikalingas, vis tiek privaloma atlikti tam tikrus formalumus:
- Pateikti paraišką savivaldybei dėl gręžinio naudojimo.
- Įregistruoti gręžinį Lietuvos geologijos tarnybos elektroninėse paslaugose.
- Išsikviesti grunto ir požeminio vandens ekspertus dėl tyrimo.
- Įregistruoti gręžinį Žemės gelmių registre.
Visi gręžiniai, nepriklausomai nuo jų paskirties, turi būti įregistruoti, tačiau jei suvartojama mažiau nei 10 kubinių metrų vandens per dieną, procesas bus paprastesnis.
Nuo ko pradėti vandens gręžinį be leidimo?
Aplinkos ministerijos svetainėje galite rasti instrukcinį vaizdo įrašą, kuris padės įrašyti duomenis į Žemės gelmių registrą. Taip pat galite kreiptis pagalbos elektroniniu paštu [email protected] arba [email protected], arba telefonu 8 670 73333 ir 8 607 30591. Fizinės konsultacijos teikiamos Lietuvos geologijos tarnyboje, adresu S. Konarskio g. 35, Vilnius.
Vandens gręžinių registravimo tvarka nuo 2021 m. Gegužės 1 d.
Nuo 2021-ųjų metų gegužės 1-os dienos įregistruoti požeminį vandens gręžinį galima supaprastinta tvarka. Daugiau informacijos apie šią tvarką rasite 2021 m. gruodžio 7 d. priimtame LR Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinuoju įstatyme Nr. XIV-730 arba LR Aplinkos ministerijos svetainėje.
Vandens gręžinio įteisinimo procesas
Norint įteisinti gręžinį, nepriklausomai nuo vandens kiekio ir naudojimo tikslo, reikia:
- Pateikti prašymą rajono savivaldybei dėl pritarimo naudoti gėlo požeminio vandens gręžinį.
- Gavus teigiamą išvadą, kreiptis į gręžimo įmonę dėl gręžinio paso paruošimo ir įregistravimo Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių registre.
Kada reikalingas leidimas eksploatuoti požeminio vandens išteklius?
Leidimas yra būtinas, jei:
- Išgaunamo vandens kiekis viršija 10 kubinių metrų per parą.
- Gręžinio vanduo naudojamas ūkinei – komercinei veiklai, nepriklausomai nuo naudojamo vandens kiekio.
Tokiais atvejais gręžinį reikia registruoti kaip vandenvietę ir įvertinti jos išteklius.
Saugomos teritorijos
Saugomose teritorijose leidimo gali prireikti net ir tais atvejais, kai išgaunamo vandens kiekis yra mažas. Todėl rekomenduojama kreiptis į savivaldybę ar Aplinkos ministeriją dėl detalesnės informacijos.
Aplinkos ministerija savo svetainėje pateikia aiškų infografiką, kuriame pateikti svarbiausi vandens gręžinio įteisinimo aspektai ir legalizavimo būdai. Ši informacija padeda suprasti visus reikiamus žingsnius ir dokumentų pateikimo tvarką, siekiant sėkmingai įregistruoti gręžinį.
Šaltiniai:
