Jeigu esate sužavėti Viktorijos laikų namų stiliumi, su dailiais langų antstatėliais ir įmantriu dizainu, mansardinio stogo patrauklumas sunkiai ignoruojamas. Nors šio tipo stogai egzistuoja jau šimtmečius ir juos galima pamatyti daugelyje istorinių pastatų, jie nėra pasenę – jie gali papildyti ir modernius pastatus bei namus. Nesvarbu, ar jus domina istorinė architektūra, ar galvojate apie galimybę įsirengti mansardinį stogą savo namuose, verta susipažinti su šiuo sudėtingu stogo stiliumi. Šiame vadove aptarsime, kas yra mansardinis stogas, apžvelgsime jo istoriją bei privalumus ir trūkumus.
Kas yra mansardinis stogas?
Mansardinis stogas, dar žinomas kaip prancūziškas arba „curb“ stogas, yra stogas, kuris turi keturias šlaitines puses su dvigubais kampais. Šis stogo tipas sujungia gražų „gambrel“ stogo kampą su keturkampiu stogu, sukuriant nepakartojamą išvaizdą. Mansardiniai stogai gali būti dengti čerpėmis arba skalūnais ir dažnai turi langų antstatėlius (dormerius). Šio tipo stogas vertinamas dėl gebėjimo padidinti vidinę erdvę ir pagerinti natūralios šviesos bei ventiliacijos srautą.
Nors mansardiniai stogai nėra tokie dažni kaip modernūs stogų stiliai, jie gali būti pastebimi Viktorijos ir Kolonijinio stiliaus namuose, daugiabučiuose bei ūkininkų sodybose. Šis stilius kilęs iš Prancūzijos XVI amžiuje ir išpopuliarėjo XVII amžiuje bei Antrajame imperijos laikotarpyje. Nors šis stilius vėliau tapo populiarus Europoje ir Amerikoje, jis vis dar laikomas prancūziškos architektūros simboliu.
Mansardinio stogo istorija
Mansardinis stogas pirmą kartą pasirodė Paryžiuje XVI amžiuje, tačiau savo pavadinimą jis gavo tik XVII amžiuje, kai jį išpopuliarino architektas François Mansart. Vienas garsiausių savo laiko architektų, Mansart tapo žinomas dėl klasikinio stiliaus detalių pritaikymo įvairiuose pastatuose. Mansardinis stogas išpopuliarėjo dėl savo gebėjimo paversti palėpės erdvę papildomu aukštu su erdviomis gyvenamosiomis patalpomis.
Napoleono III laikais (Antroji imperija), beveik po 200 metų, mansardinis stogas vėl išgyveno populiarumo bangą, prasidėjusią nuo Luvro išplėtimo. Imperatorius pasamdė architektą Baroną Georges-Eugène Haussmann’ą, kad šis pertvarkytų Paryžių, įsakydamas naudoti mansardinius stogus visame mieste. Ši Paryžiaus rekonstrukcija paskleidė mansardinį stogą visame pasaulyje, ir jis buvo greitai pritaikytas Vokietijoje, Italijoje, Anglijoje ir Amerikoje.
Amerikoje Antrinės imperijos architektūrinis stilius tapo federalinių, miesto ir valstybinių valdžios pastatų standartu ir buvo pritaikytas viešbučiams bei gyvenamiesiems pastatams. Didžiausio populiarumo Amerikoje metu mansardiniai stogai buvo rasti daugelyje skirtingų namų tipų – nuo dvarų iki įvairių gyvenamųjų namų ir arklidžių.
XX amžiaus viduryje, kai pradėjo populiarėti modernesni, mažiau puošnūs būsto dizainai, mansardiniai stogai tapo rečiau naudojami. Tačiau šeštajame dešimtmetyje jie sugrįžo į komercinę architektūrą. Greitas greito maisto restoranų tinklų plėtimasis sukėlė susirūpinimą dėl miesto vaizdo, todėl „McDonald’s“ pristatė naują dizainą su dvigubu mansardiniu stogu, norėdama atsakyti į šias problemas. Nors daugelis šių stogų nėra tikri mansardiniai stogai, jų panašumai atspindi originalų stilių.
Mansardinio stogo privalumai
Šiuolaikiniai mansardiniai stogai ant vienos šeimos namų nėra dažni. Tačiau jų estetika ir funkcionalumas daro juos idealius miestams ir mažoms sodyboms, kuriose trūksta vietos statyboms. Tiems, kurie investuoja į istorinius namus arba ieško kūrybiško būdo padidinti gyvenamąją erdvę, mansardiniai stogai gali pasiūlyti įvairius privalumus:
- Estetinis patrauklumas: Mansardiniai stogai yra sukurti elegancijai. Stačiai nuožulnios stogo dalys primena ankstyvąją prancūzišką architektūrą ir turi senovinio pasaulio išvaizdą, kuri gali išsiskirti bet kokioje aplinkoje. Vienos šeimos namas su mansardiniu stogu ir langų antstatėliais tikriausiai padarys įspūdį (ir galbūt padidins perpardavimo vertę) kaimynystėje, kurioje dominuoja tradiciniai šlaitiniai stogai.
- Geresnės plėtros galimybės: Kaip miestai ir miesteliai tampa vis labiau užstatyti, namų savininkai turi mažiau galimybių plėsti savo gyvenamąją erdvę. Renovuojant savo namus su mansardiniu stogu, galite padidinti gyvenamąją erdvę, nereikalaudami papildomos žemės statybai. Be to, vertikali apatinė mansardinio stogo dalis gali būti lengviau pritaikoma kaip papildoma aukšto konstrukcija.
- Didesnė gyvenamoji erdvė: Stačiakampė apatinė mansardinio stogo dalis sukuria erdvią palėpės erdvę, kuri gali būti naudojama kaip gyvenamoji ar sandėliavimo vieta. Ši erdvė paprastai gali talpinti pagrindinį miegamąjį arba namų biurą. Vidinė forma taip pat leidžia pritaikyti įvairias patrauklias dizaino ypatybes, tokias kaip skliautinės lubos, matomos sijos ir aukšti langai.
- Geresnis šilumos ir šviesos paskirstymas: Mansardiniai stogai dažnai turi langų antstatėlius arba įgilintus langus, kurie ne tik padidina estetinį patrauklumą, bet ir pagerina natūralios šviesos srautą. Šie langai taip pat naudingi oro cirkuliacijai gerinti ir šilumos šaltiniams papildyti natūralia saulės šviesa. Be to, stačiakampė stogo forma geriau paskirsto šilumą nuo šilumos šaltinio, taip pagerindama šildymo efektyvumą viršutiniuose namo aukštuose.
Mansardinio stogo trūkumai
Nors mansardinis stogas turi daug privalumų, jis nėra be trūkumų. Sudėtingas dizainas reikalauja daugiau pastangų statant ir prižiūrint nei kiti populiarūs stogų stiliai. Prieš nusprendžiant dėl namo su mansardiniu stogu, būtina atidžiai apsvarstyti šio ornato stiliaus trūkumus.
- Aukštesnė montavimo kaina: Kadangi mansardiniai stogai yra retesni, gyvenamųjų namų stogų specialistai gali neturėti daug patirties juos montuojant. Sudėtingas dizainas apima langus ir daugybę išlinkimų bei kampų, todėl montavimo laikas ir rizika didėja. Tikėtina, kad montavimas truks ilgiau ir kainuos daugiau, atsižvelgiant į papildomą laiką ir medžiagas, reikalingas šiam darbui atlikti.
- Didesnės priežiūros išlaidos: Mansardinio stogo sudėtingumas gali trukdyti atlikti įprastinę stogo priežiūrą. Nereguliarios formos ir daugybė langų sukuria vietas, kuriose gali kauptis drėgmė, šiukšlės ir pelėsis. Sudėtinga architektūra taip pat gali apsunkinti prieigą prie visapusiško valymo.
- Leidimų gavimo problemos: Daugelis vietovių reikalauja statybos leidimų bet kokiems stogo darbams. Tai ypač tikėtina dėl specializuoto stogo tipo. Dėl to leidimo gavimas gali užtrukti ilgiau, o kai kuriose vietose leidimas gali būti net nesuteiktas.
- Sumažėjęs atsparumas orams: Modernūs šlaitiniai stogai dažnai turi statčius nuolydžius, leidžiančius krituliams ir šiukšlėms lengvai nuslysti. Žemas mansardinio stogo viršutinės dalies nuolydis sukuria beveik plokščią paviršių, kur gali kauptis lietus ir sniegas. Tai gali sukelti nuotėkius ir galimą stogo griūtį vietovėse su gausiais krituliais.
Mansardinių stogų dizaino variantai
Per šimtmečius mansardiniai stogai buvo pritaikyti įvairiems namų tipams. Priimant šį stilių skirtingose vietovėse, stogai buvo pritaikyti įvairiems stiliams. Yra keturi pagrindiniai mansardinių stogų stiliai, kiekvienas turintis savitus formos ir funkcionalaus dizaino skirtumus: įgaubti, išgaubti, S formos ir tiesūs.
- Įgaubti: Įgaubtas mansardinis stogas pasižymi vidiniu išlinkimu, kuris smarkiai išsiplečia išoriniame krašte. Šis stilius sukuria aštriausią kampą ir yra labiausiai primenantis tradicinius prancūziškus namus. Įgaubto stogo vidinis išlinkimas padaro langų antstatėlius įspūdingu išorės elementu. Tačiau tai žymiai sumažina vidinę erdvę, palyginti su tiesiais ir išgaubtais mansardiniais stogais.
- Išgaubti: Išgaubtas mansardinis stogas maksimaliai padidina vidinę erdvę su žemyn lenktu nuolydžiu, primenančiu varpelio formą. Šis dizaino tipas dažnai randamas teismų rūmuose ir kituose valdžios pastatuose. Kaip ir kiti mansardinio stogo tipai, išgaubti stogai dažnai turi langų antstatėlius. Tačiau apvalesnė forma gali būti geriau pabrėžta su išlenktais langais, kurie gali suteikti dar daugiau elegancijos dizainui.
- S formos: Kartais klasifikuojamas kaip išgaubtas stilius, S formos mansardinis stogas sujungia išgaubtų ir įgaubtų nuolydžių architektūrinius stilius, sukuriant stogą su išskirtine S forma. Nors šis stogo tipas beveik plokščias kaip ir kiti stiliai, apatinis nuolydis prasideda su vidiniu nuolydžiu viršuje, o paskui išsiplečia į varpelio formą apatinėje stogo dalyje.
- Tiesūs: Tiesaus mansardinio stogo viršutinė dalis turi labai švelnų nuolydį, dėl kurio viršus atrodo beveik plokščias. Apatinė dalis yra ypač stati ir dažnai beveik vertikali, sukuria ryškų kontrastą. Langų antstatėliai apatinėje dalyje dažnai atspindi stogo kampuotą formą, pridedant estetinės vertės ir didinant natūralios šviesos kiekį jūsų namuose.
Mūsų rekomendacija
Mansardiniai stogai sukelia asociacijas su didingais istoriniais pastatais, ankstyvąja prancūziška architektūra ir prabangiais dvarais. Jie siūlo eleganciją ir žavesį, kuriuos galima pritaikyti daugeliui namų stilių. Kaip namų savininkai toliau ieško būdų išplėsti vidaus erdvę ribotoje teritorijoje, mansardiniai stogai turi potencialą vėl išpopuliarėti.
Skirtingi mansardinių stogų tipai gali būti pritaikyti šiuolaikiniams namų stiliams ir funkciniams naudotojų poreikiams. Tačiau, nepaisant jų estetinės vertės, jie turi tam tikrų trūkumų. Prieš pradedant bet kokį didesnį namų renovacijos projektą, svarbu apsvarstyti visus privalumus ir trūkumus bei nuspręsti, ar mansardinio stogo stilius tinka jūsų vietovei ir klimatui.
