Lietuvoje žemės įsigijimo iš valstybės procesas reglamentuotas įstatymais ir yra tam tikrų procedūrų bei sąlygų, kurias reikia žinoti. Šiame straipsnyje aptarsime, kiek kainuoja išsipirkti valstybinę žemę, kokie yra reikalavimai ir procedūros.
1. Kas gali išsipirkti valstybinę žemę?
Valstybinė žemė yra parduodama fiziniams ir juridiniams asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą. Dažniausiai tai būna:
- Asmenys, kurie nuomoja valstybinę žemę pagal žemės nuomos sutartis.
- Ūkininkai ar įmonės, kurios nori plėsti savo veiklą.
- Asmenys, norintys įsigyti gyvenamųjų namų valdas arba žemės sklypus žemės ūkio paskirčiai.
Svarbu paminėti, kad valstybinės žemės negalima įsigyti bet kuriame vietovėje. Miestuose ir miesteliuose galimybės išsipirkti žemę yra ribotos, o kai kuriose vietose valstybinė žemė gali būti išnuomojama ilgalaikiam naudojimui, bet ne parduodama.
2. Valstybinės žemės pirkimo procesas
Jei norite įsigyti valstybinę žemę, procesas prasideda nuo prašymo pateikimo savivaldybei arba Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Paprastai žemės išpirkimas galimas, jei asmuo jau nuomoja šį sklypą ir nori įsigyti teisę į nuosavybę.
Procedūra apima šiuos žingsnius:
- Prašymo pateikimas. Asmuo pateikia prašymą dėl žemės pirkimo arba nuomos.
- Žemės vertinimas. Atliekamas nepriklausomas turto vertinimas, nustatoma žemės rinkos kaina.
- Pirkimo-pardavimo sutartis. Jei asmuo sutinka su siūloma kaina, pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis.
- Žemės registro įrašai. Pirkimo faktas įregistruojamas Lietuvos Respublikos žemės registre.
3. Kainos nustatymo veiksniai
Valstybinės žemės kaina nustatoma remiantis keliais pagrindiniais veiksniais:
- Žemės vertinimas. Specialūs nepriklausomi vertintojai atlieka žemės sklypo vertės nustatymą, įvertindami jo rinkos vertę.
- Žemės naudojimo paskirtis. Skirtingos paskirties žemės kainos labai skiriasi. Žemės ūkio paskirties žemė paprastai yra pigesnė nei komercinės arba gyvenamosios paskirties sklypai.
- Vietovė. Miestuose ar aplink didesnius miestus esančios žemės kaina gali būti daug didesnė nei mažesniuose miesteliuose ar kaimo vietovėse.
4. Kainų diapazonas
Žemės kainos labai priklauso nuo vietovės ir paskirties. Kai kuriais atvejais valstybė gali taikyti įvairias lengvatas:
- Žemės ūkio paskirties žemė. Mažesniuose miesteliuose ir kaimuose žemės ūkio paskirties žemės kaina gali svyruoti nuo 500 iki 2000 eurų už hektarą.
- Gyvenamosios paskirties žemė. Priklausomai nuo vietovės, žemės kainos miestuose gali siekti nuo 10 000 iki kelių šimtų tūkstančių eurų už vieną arą.
- Komercinės paskirties žemė. Tai paprastai brangiausia žemė, ypač centrinėse miesto dalyse arba komercinėse zonose, kur žemės kainos gali viršyti kelis šimtus tūkstančių eurų už arą.
5. Mokėjimo lengvatos
Valstybinės žemės pirkėjai gali gauti tam tikrų lengvatų:
- Ūkininkams dažnai taikomos lengvatos, kai pirkdami žemę, kurią naudoja žemės ūkiui, gali gauti nuolaidas.
- Kompensacijos už prarastą turtą – tam tikrais atvejais asmenys, praradę turtą per nacionalizaciją ar kitus istorinius procesus, gali gauti valstybės kompensacijas arba teisę įsigyti žemę mažesne kaina.
6. Papildomos išlaidos
Be žemės pirkimo kainos, pirkėjai taip pat turi padengti tam tikras papildomas išlaidas:
- Turto vertinimas. Šis mokestis paprastai siekia kelis šimtus eurų, priklausomai nuo sklypo dydžio ir vertės.
- Notarinės paslaugos. Notarinio patvirtinimo mokestis priklauso nuo žemės vertės ir gali siekti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų.
- Registracijos mokestis. Žemės įregistravimo mokestis Lietuvos Respublikos žemės registre taip pat įtraukiamas į bendrą kainą.
