Šiuolaikinės technologijos sparčiai tobulėja, todėl elektra tapo nepakeičiama kasdienio gyvenimo dalis. Ji naudojama ne tik namuose, mokyklose ar kavinėse, bet netgi viešajame transporte. Tačiau naudojantis elektra, kuri yra taip plačiai paplitusi, būtina atkreipti dėmesį į tam tikras saugumo taisykles. Netinkamai naudojama elektra gali tapti pavojinga ir sukelti rimtų sveikatos problemų. Todėl kiekvienas turėtų būti sąmoningas dėl elektros naudojimo ir žinoti, kokias rizikas ji gali kelti.
Kas yra elektros srovė?
Norint suprasti elektros srovės poveikį žmogaus organizmui, pirmiausia reikia žinoti, kaip ji veikia. Elektros srovė yra elektronų judėjimas nuo neigiamo poliaus prie teigiamo per laidžią medžiagą, pavyzdžiui, metalinį laidą. Šią srovę galima palyginti su vandens tekėjimu per žarną. Kaip vanduo, taip ir elektra reikalauja tam tikros jėgos, kad tekėtų laidu.
Žmogaus kūnas yra laidus elektros srovei, todėl stipri srovė gali padaryti rimtą žalą. Nors elektra dažnai suvokiama kaip nepavojinga, nes palengvina kasdienį gyvenimą, būtina prisiminti, kad ji gali būti pavojinga, jei naudojama netinkamai. Elektros smūgiai gali atsirasti bet kur, kur naudojami elektriniai prietaisai, pavyzdžiui, namuose, mokykloje ar darbe.
Elektros srovės poveikis žmogaus organizmui
Elektros smūgis yra greita nervų sistemos reakcija į per kūną tekančią elektros srovę. Laikant du laidus, turinčius skirtingą įtampą, arba tuo pačiu metu liečiant laidą ir žemę, gali kilti elektros smūgis. Elektros srovė gali sukelti skausmą ar net rimtesnį sužeidimą, tačiau ne visada pažeidžia vidaus organus. Kūno dalys, per kurias elektra patenka ir išeina, dažniausiai būna labiausiai pažeistos.
Sužeidimai, kuriuos gali sukelti elektros srovė
Elektros srovė gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Gali atsirasti vidinis kraujavimas, nervų, raumenų ar organų pažeidimai. Tipiniai simptomai apima nudegimus, širdies ritmo sutrikimus, sąmonės netekimą ir galvos skausmus. Ilgalaikė elektros srovės poveikio rizika apima širdies sustojimą, kvėpavimo takų užsikimšimą ar net mirtį. Be to, ilgalaikės pasekmės gali būti neurologiniai, psichologiniai ir fiziniai sutrikimai, tokie kaip depresija, nemiga, koncentracijos problemos, galvos skausmai ir raumenų spazmai.
Kas atsitinka, jei gyvo laido nepaleidžiama per elektros nelaimę?
Per elektros avariją žmogus gali negalėti paleisti gyvo laido dėl raumenų spazmų, kuriuos sukelia elektros srovė. Srovė, kurios dažnis yra 50 Hz ir stiprumas nuo 10 iki 40 miliamperų, gali sukelti tetaninį raumenų spazmą. Jei srovė patenka per ranką, žmogus gali tvirtai sugniaužti bet kokį objektą rankoje, nes nesugeba jo paleisti. Tai padidina riziką, nes elektros grandinė išlieka aktyvi, o sužalojimai didėja. Tyrimai rodo, kad 220 V elektros įtampa dažnai sukelia stiprią rankų suspaudimą dėl raumenų spazmo, jei srovė viršija 6 miliamperus moterims ir 9 miliamperus vyrams.
Penki veiksniai, lemiantys žalą per elektros smūgį
Žalą, kurią elektros srovė sukelia žmogaus kūnui, lemia keli veiksniai. Štai pagrindiniai veiksniai, kuriuos reikia žinoti apie elektros smūgio poveikį:
1. Elektros smūgio trukmė
Laikas, kurį žmogus yra veikiamas elektros srovės, yra labai svarbus. Kuo ilgiau srovė teka per kūno audinius, tuo didesnė žala. Net 12 voltų įtampa gali būti mirtina, jei žmogus yra paveiktas ilgą laiką.
2. Srovės tipas
Kintamoji srovė (AC), naudojama namų ir pramonės elektros tinkluose, yra pavojingesnė nei nuolatinė srovė (DC). Tai todėl, kad kintamoji srovė gali sukelti širdies ritmo sutrikimus. 100 miliamperų kintamosios srovės gali sukelti staigų širdies sustojimą per penktadalį sekundės, o nuolatinė srovė tokio poveikio nesukelia.
3. Įtampa
Elektros įtampa taip pat turi įtakos smūgio stiprumui. Pavojinga įtampa žmogaus kūnui yra didesnė nei 50 voltų. Didelė įtampa dažnai yra pavojingesnė nei maža, bet net ir mažos įtampos elektros srovė gali sukelti mirtį, jei ji teka per širdį.
4. Srovės stiprumas
Kuo didesnis srovės stiprumas, tuo didesnė žala. Tačiau srovės stiprumas gali sumažėti, jei yra aukšta varža. Srovės stiprumo poveikį lemia formulė: Voltai = Amperai x Omiai. Net 3-8 amperų srovė gali sukelti širdies sustojimą.
5. Varža
Varža yra kliūtis, su kuria susiduria elektros srovė. Žmogaus kūnas sausas turi 100 000 omų varžą, bet kai kūnas šlapias, varža sumažėja iki 1 000 omų, todėl padidėja elektros smūgio rizika.
Ką svarbu žinoti apie saugumą naudojant elektrą
Norint išvengti elektros avarijų, būtina laikytis tam tikrų saugumo taisyklių. Visi įrenginiai turi atitikti kokybės standartus. Elektros prietaisus reikia naudoti tik sausomis rankomis ir kojomis, o dirbant drėgnoje aplinkoje būtina naudoti liekamosios srovės įtaisus. Kištukiniai lizdai turi būti įžeminti, o automatinių saugiklių naudojimas padeda užtikrinti saugumą.
Pirmoji pagalba elektros nelaimės metu
Per elektros avariją reikia kuo greičiau išjungti elektros grandinę. Jei neįmanoma, sužeistą asmenį reikia atitraukti naudojant izoliacines medžiagas, tokias kaip mediena, plastikas ar guma. Nedelsiant reikia kviesti greitąją pagalbą, o laukdami galite atlikti širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą, jei reikia.
Elektros avarijos gali būti pavojingos, tačiau tinkamai laikantis saugumo priemonių ir teikiant pagalbą galima sumažinti žalą ir išvengti rimtų pasekmių.
