Renovuoti seną namą gali būti unikalus iššūkis, ypač jei namas yra pastatytas daugiau nei prieš 40 metų. Nors senovinė architektūra turi savo žavesį, senesniuose namuose dažnai galima rasti cheminių medžiagų, pasenusių elektros sistemų ar silpnų stogų – tai tik keletas galimų problemų. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius dalykus, kuriuos reikėtų žinoti prieš pradedant renovuoti seną namą, bei kaip spręsti dažniausiai pasitaikančias problemas.
1. Sienos gali būti toksiškos
Daugelyje senų namų yra pavojingų medžiagų, kurios savo laiku buvo naudojamos, nes nebuvo žinoma apie jų kenksmingumą. Pavyzdžiui, namai, pastatyti iki 1980-ųjų, gali turėti asbesto, kurį galima rasti tekstūruotuose dažuose, garo vamzdžiuose, purškiamoje izoliacijoje ar grindų plytelėse. Jei šios medžiagos yra pažeistos arba demontuojamos renovacijos metu, asbestas gali patekti į orą ir sukelti plaučių pažeidimus žmonėms, dirbantiems ar gyvenantiems namuose.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį į švino dažus, ypač jei namas buvo statytas iki 1978 metų. Švino dažai gali sukelti tiek fizines, tiek psichines problemas – ypač vaikams ir nėščioms moterims.
Sprendimas: Jei renovuojate namą, kuriame yra asbesto, geriausia kviesti profesionalus, kad jie saugiai pašalintų šią medžiagą. Galite patys atlikti asbesto testą, tačiau jums reikės tinkamos apsaugos įrangos, įskaitant respiratorių. Kalbant apie švino dažus, juos galima uždažyti švino neturinčiais dažais. Tačiau jei pastebite, kad sienos, lubos ar langų rėmai lužinėja, skilinėja ar trūkinėja, būtina šiuos dažus pašalinti, naudojant tam tikras atsargumo priemones. Vėlgi, geriau kreiptis į specialistus.
2. Pelėsis ir grybelis gali plisti
Senuose namuose dažnai būna drėgmės problemų, kurios gali atsirasti dėl nesandarių vamzdžių, užliejimų ar netinkamai išspręstų vandens žalos atvejų. Dėl to gali atsirasti pelėsis ar grybelis, ypač rūsiuose ir tamsiose patalpose. Jei namas, kurį renovuojate, yra netoli vandenyno ar labai drėgname klimate, pelėsio ir grybelio atsiradimo rizika yra dar didesnė.
Nors pelėsis ir grybelis nėra tokie pavojingi kaip švinas ar asbestas, jie gali sukelti sveikatos problemų, ypač žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų ligomis ar alergijomis. Be to, pelėsis gali skleisti nemalonų kvapą ir sukelti medžiagų puvimą. Pelėsis greitai plinta ir savaime neišnyksta, todėl jei renovacijos metu pastebite pelėsio ar grybelio, būtina jį nedelsiant pašalinti.
Sprendimas: Nors yra profesionalų, kurie specializuojasi saugiame pelėsio ir grybelio šalinime, dažnai galima jį pašalinti patiems. Tačiau svarbu nepamėginti pelėsio uždažyti ar tiesiog išpjauti dalį gipso kartono, kur jis auga – pelėsis gali tapti ore esančiu ir plisti į kitas netoliese esančias vietas. Pelėsį paprastai galima pašalinti naudojant baliklio ar vandenilio peroksido tirpalą, tačiau būtina dėvėti pirštines, kaukę ir akių apsaugą bei vėdinti patalpas, naudojant ventiliatorių ar atidarant langus.
3. Stogas gali neatitikti šiuolaikinių statybos normų
Jei renovuojate senesnį namą, yra didelė tikimybė, kad jam reikės naujo stogo. Net ir kokybiški stogai turi būti keičiami kas 25-50 metų. Be to, senesnių namų stogai dažnai buvo dengti medinėmis čerpėmis, kurios yra linkusios į pelėsį, pratekėjimus ir gaisrus.
Priklausomai nuo namo statybos metų, gali prireikti keisti stogą, kad jis atitiktų dabartinius statybos kodeksus, kurie nurodo medžiagas, storį ir konstrukcijos praktiką, užtikrinančią saugumą ir ilgaamžiškumą. Senas stogas gali būti tinkamas savo laikotarpiui, tačiau neatitikti naujausių reikalavimų.
Pavyzdžiui, kai kuriose valstijose, kur kasmet kyla gaisrai, reikalaujama, kad stogai būtų dengti ugniai atspariomis čerpėmis. Taip pat yra normų dėl stogo konstrukcijos: rangovai privalo įrengti drenažą kiekviename žemiausiame stogo taške, nebent stogo nuolydis suprojektuotas taip, kad vanduo nubėgtų per stogo kraštus. Turint atnaujintą stogą, gali būti svarbu ir turint namo draudimą.
Sprendimas: Net ir patyrusiems „pasidaryk pats“ mėgėjams stogo keitimas turėtų būti paliktas profesionaliam rangovui. Jie gali padėti jums nuspręsti, koks stogas bus geriausias jūsų namui, ir užtikrinti, kad jis atitiktų vietinius statybos standartus arba būtų tinkamas jūsų klimatui. Pavyzdžiui, jei namas yra didelės rizikos uraganų zonoje, gali būti protinga pasirinkti metalinį stogą, kuris yra atsparesnis stipriam vėjui nei asfaltinės čerpės.
4. Pamatų būklė gali būti nestabili
Pamato įtrūkimai gali atsirasti bet kuriame name, tačiau senstant namui, pamatų pažeidimų tikimybė didėja. Įvairūs veiksniai, tokie kaip gruntinis vanduo, medžių šaknys, prasta statyba ir drenažo problemos, gali sukelti pamatų įtrūkimus. Be to, daugelyje senų namų pamatai yra iš plytų, kurie nėra tokie stiprūs ir atsparūs kaip naujesni betoniniai pamatai.
Jei pastebite, kad namo pamatuose yra didesnių nei ⅛ colio (apie 3 mm) įtrūkimų arba įtrūkimų, kurie didėja, renovacijos metu gali tekti juos sutaisyti. Taip pat verta atkreipti dėmesį į įtrūkimus, kurie lydimi išsikišimų, nes tai gali reikšti rimtesnę struktūrinę problemą.
Sprendimas: Mažus (¼ colio arba mažesnius) įtrūkimus galima užtaisyti epoksidine sandarikle, kurią galima įsigyti parduotuvėse. Tačiau didesnius nei ½ colio ilgio įtrūkimus geriau tvarkyti profesionalams. Tas pats pasakytina apie pamatų sienas, kurios yra išsikreipusios arba išsikišusios.
5. Elektros instaliacija gali būti pasenusi
Nuo tada, kai elektra tapo įprasta gyvenamuosiuose namuose, praėjo daugiau nei šimtmetis, o elektros instaliacijos metodai ir reglamentai per tą laiką labai pasikeitė.
Daugelyje senesnių ar istorinių namų yra naudojama „knob-and-tube“ instaliacija, kuri buvo plačiai naudojama iki 1930-ųjų. Nors tai nėra nelegalu ir vis dar priimtina pagal šiandienos elektros kodeksus, tai nėra pats tinkamiausias sprendimas šiuolaikiniams poreikiams. Ši sistema neturi įžeminimo, todėl yra didesnė tikimybė, kad ji gali pažeisti jūsų elektroniką. Be to, „knob-and-tube“ elektros sistemos neturi trijų dyglių lizdų, kurių reikia daugeliui šiandienos prietaisų. Laidų danga taip pat gali būti gerokai nusidėvėjusi; jei ji nusidėvės, tai gali sukelti elektros gaisrą.
Be to, „knob-and-tube“ instaliacija turi tam tikrų apribojimų renovuojant istorinį namą. Pavyzdžiui, negalima dėti izoliacijos ant „knob-and-tube“ elektros sistemos, nes laidai gali lengvai perkaisti. Taigi, jei ketinate izoliaciją ar perizoliaciją savo sename name, gali tekti pakeisti visą elektros sistemą.
Sprendimas: Jei planuojate renovaciją ir pastebite „knob-and-tube“ instaliaciją, turėtumėte apsvarstyti galimybę atnaujinti elektros sistemą, kad ji atitiktų šiuolaikinius poreikius.
6. Santechnikos sistema naudoja cinkuotus vamzdžius
Jei jūsų namas buvo pastatytas apie 1960-uosius, turėtumėte patikrinti, ar nėra cinkuotų vamzdžių. Šie vamzdžiai buvo vienas iš pirmųjų švino vamzdžių pakaitalų. Jie padengti cinku ir yra gana patvarūs – tam tikrą laiką. Tačiau per dešimtmečius ši danga nusidėvi, dėl ko vamzdžiai pradeda rūdyti ir korozuoti dėl nuolatinio sąlyčio su vandeniu. Kai cinkuoti vamzdžiai nusidėvi, tai gali padidinti nuotėkių ir vamzdžių sprogimo riziką, kas gali sukelti rimtą vandens žalą.
Sprendimas: Panašiai kaip ir su „knob-and-tube“ elektros sistemomis, cinkuotų vamzdžių nereikia keisti, nes ši santechnikos sistema yra priimtina pagal šiandienos statybos kodeksus. Tačiau jei pastebite stipriai surūdijusius vamzdžius, žemą vandens spaudimą arba pastebite, kad iš čiaupo bėga nešvarus vanduo, reikėtų apsvarstyti galimybę pakeisti santechnikos sistemą.
Atsižvelgiant į jūsų namo dydį, cinkuotų vamzdžių atnaujinimas gali būti ilgas procesas. Geriausia pakeisti vamzdžius renovacijos pradžioje, nes tai susiję su sienų ir grindų pjovimu, o senų ir surūdijusių vamzdžių keitimas gali būti nešvarus darbas.
Kodėl verta renovuoti seną namą?
Renovacijos privalumai: Nors renovacija gali kelti tam tikrų iššūkių, ji taip pat turi daug privalumų. Pirmiausia, renovuojami namai dažnai yra pigesni nei nauji, suteikiant galimybę įsigyti būstą turint ribotą biudžetą. Be to, senesni namai dažnai turi daugiau žavesio, charakterio ir istorinių ar unikalių architektūrinių elementų, kurių nėra naujuose namuose. Be to, daugelis senesnių namų buvo statomi su tvirtesnėmis ir ilgaamžiškesnėmis medžiagomis, palyginti su šiuolaikiniais, kurie gali būti statomi iš pigesnių medžiagų.
Senesni namai, pastatyti iki oro kondicionierių tapimo įprasta, dažnai turi storesnes sienas ir išplanavimus, leidžiančius geriau cirkuliuoti orui ir vėdinti patalpas, todėl vasarą jie natūraliai būna vėsesni, sumažinant poreikį naudoti oro kondicionierius.
Nors jų remontas gali kainuoti nemažai pinigų, senų namų „kaulai“ dažnai būna geri, ir juos atnaujinus gali trukti ilgiau ir būti ekonomiškai naudingesni nei nauji namai, kurių struktūrą ar sistemas reikia visiškai keisti.
